Tai tarptautinis modernistinio Kauno, kaip išskirtinės kultūrinės reikšmės vietovės viso pasaulio mastu, pripažinimas.

Miestas įgauna prestižą, savotišką „kokybės ženklą“, dėl kurio didėja Kauno patrauklumas turizmui, investuotojams ir patiems vietos gyventojams. Šis statusas mus visus įpareigoja saugoti bei tvarkyti tarpukario palikimą.

Už visų mūsų šalyje esančių UNESCO pasaulio paveldo vertybių išsaugojimą atsakinga Lietuvos Respublika. „Modernistinio Kauno: Optimizmo architektūros, 1919–1939“ vietos valdytojo funkcijas atlieka Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius ir įgaliotas kontaktinis asmuo – skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Vietos valdytojas užtikrina vertybės valdymo plane numatytų priemonių ir veiklų įgyvendinimą.

Pagrindinis vertybės dokumentas, savotiška „konstitucija“, kurioje nustatyti vertybės valdymo principai, tikslai, uždaviniai ir veiksmų planai. Valdymo planą tvirtina Kauno miesto savivaldybės taryba, jis atnaujinamas kas 6 metus.

Didelę dalį „kasdieninių“ kultūros paveldo apsaugos funkcijų, nustatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, taip pat vykdo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius.

Valstybės vardu modernistinį Kauną UNESCO pasaulio paveldo institucijose atstovauti įgaliota Kultūros ministerija.

Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas ne baigtinis pastatų sąrašas, o urbanistinė vietovė – miesto dalis. Ji apima Kauno Naujamiesčio, Žaliakalnio, Ąžuolyno teritorijas, taip pat Kristaus prisikėlimo bažnyčią ir Tyrimų laboratorijos kompleksą, su visais čia esančiais pastatais, gatvėmis, želdynais, inžineriniais statiniais. Bendras vertybės plotas yra 455,3 ha, ją juosia 859,4 ha ploto buferinė zona. Žiūrėkite žemėlapį.

Būtent. Kauno modernizmo išskirtinę visuotinę vertę sudaro ne vien tik tarpukario laikotarpio architektūra, bet ir gamtiniai elementai: reljefas, Nemuno šlaitai, želdynai. Taip pat urbanistinė struktūra – istorinės gatvių trasos, aikštės, kompozicinės ašys, panoramos, perspektyvos, tūrinė-erdvinė struktūra, istoriškai susiklosčiusios miesto vietovių ir išskirtinių pastatų paskirtys / funkcijos bei nematerialus paveldas. Pastarasis apima tarpukariu susiformavusias atmintis, tradicijas, patirtis bei vietos dvasią (lot. Genius loci).

Ne. Vertybės teritorijoje yra maždaug pusantro tūkstančio tarpukariu pastatytų ar rekonstruotų pastatų, išlikusių iki mūsų dienų. Iš jų patys vertingiausi įrašyti į Kultūros vertybių registrą, paskelbti saugomais valstybės ar savivaldybės kultūros paveldo objektais.

Teritorijoje gausu kultūros paveldo atžvilgiu nevertingų statinių ir elementų, kuriems paveldo apsauga netaikoma. Jie gali būti rekonstruojami, remontuojami, griaunami. Teritorijoje ir buferinėje zonoje taip pat galima naujų pastatų ir statinių statyba, jei jie nedaro neigiamo poveikio vertybei.

UNESCO pasaulio paveldo vertybės statusas nedraudžia miesto vystymosi, tik skatina jį vykdyti pagal darnaus vystymosi (angl. sustainable development) standartus. Jei savarankiškai nerandate, kokie konkrečiai reikalavimai ar apribojimai taikomi Jūsų namui – galite kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrių.

Ne, vertybės įrašymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą minėtų nacionalinių ir vietos teisės aktų bei jų reikalavimų nepanaikino ir neapribojo.

Kultūros paveldo apsaugai ir toliau taikomi teisės aktai bei reikalavimai, nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, paveldo tvarkybos reglamentuose, vertinimo tarybų aktuose, individualiuose reglamentuose ir specialiuosiuose kultūros paveldo planuose.

„Modernistinio Kauno“ teritorija susideda iš kelių kultūros vertybių registre registruotų paveldo vietovių, kompleksų ir pavienio kultūros paveldo objektų: Naujamiesčio (unikalus kodas 22149), Žaliakalnio 1-osios (unikalus kodas 31280) ir Žaliakalnio 2-osios (unikalus kodas 22148) kultūros paveldo vietovių, Kauno Ąžuolyno objektų komplekso (unikalus kodas 44581), Tyrimų laboratorijos komplekso (unikalus kodas 28567) ir Kristaus Prisikėlimo bažnyčios (unikalus kodas 16005).

Vertingiausi pastatai – išsaugoję autentišką eksterjerą bei interjerą, puošybą ar jų fragmentus. Tarp jų neabejotinai Kauno centrinio pašto, „Pienocentro“, dabartiniai KTU centriniai ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vytauto Didžiojo karo bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejai, Kauno įgulos karininkų ramovė, V. Putvinskio g. namų kompleksas, Kristaus Prisikėlimo bazilika, Tyrimų laboratorija ir daugybė kitų objektų.

Tuo metu išskirtinius modernizmo grynuolius kūrė tokie architektai, kaip Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras, Stasys Kudokas, Karolis Reisonas, Vladimiras Dubeneckis ir kiti žymūs vardai.

Kai kurie Kauno pastatai, esantys UNESCO pasaulio paveldo vietovėje, yra atviri lankytojams, kiti yra privatūs arba turi lankymo laiką, bilietų sistemą.

Dėl geriausių maršrutų ir lankytinų objektų rekomenduojame kreiptis į „Kaunas IN“ turizmo informacijos centrą arba aplankyti jų interneto svetainę: visit.kaunas.lt/lt/.

Pagrindinis finansavimo mechanizmas, remiantis kultūros paveldo statinių tvarkybą Kaune – Paveldotvarkos programa. Tarpukario modernizmo pastatams, esantiems UNESCO pasaulio paveldo vertybės teritorijoje arba pažymėtiems Europos paveldo ženklu, teikiamas prioritetas. Plačiau apie programą: paveldotvarka.kaunas.lt/

Kultūros paveldo objektų valdytojai gali pretenduoti į Kultūros paveldo departamento administruojamas finansavimo programas, kurių sąrašas pateikiamas: kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/finansine-paramakulturos-paveldui/.

Pasaulio paveldo sąrašą (angl. World Heritage List) sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės. Pavyzdžiui, tai Egipto piramidės, Didysis barjerinis rifas Australijoje, Galapagų salos Ekvadore, Tadžmahalas Indijoje, Didysis kanjonas JAV, Akropolis Graikijoje, o nuo šiol ir modernistinis Kaunas. Jų išsaugojimas tampa ne tik šalies, bet ir visos tarptautinės bendruomenės atsakomybė.

UNESCO pasaulio paveldo sąraše – beveik 1,2 tūkst. gamtos ir kultūros vertybių, esančių 168 valstybių teritorijose. Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos penkios Lietuvos materialaus paveldo vertybės:

• Vilniaus istorinis centras (1994)
• Kuršių nerija (2000)
• Kernavės archeologinė vietovė (2004)
• Struvės geodezinis lankas (2005)
• Modernistinis Kaunas (2023)

Europos paveldo ženklas (ang. European Heritage Label, EHL) – visiškai atskira nuo UNESCO iniciatyva, įgyvendinama Europos komisijos. Ji skirta europietiškai tapatybei stiprinti.

Skirtingai nuo UNESCO pasaulio paveldo sąrašo, Europos paveldo ženklui Kaunas nominavo ne urbanistinę vietovę, o 44 išskirtiniausius modernistinius pastatus. Jų fasadai pažymėti stilizuotomis informacinėmis lentelėmis su EHL logotipu.

Europos paveldo ženklas modernistiniam Kaunui suteiktas 2015 metais. „Kaunas 1919–1940“ – kol kas vienintelė paveldo vertybė Lietuvoje, gavusi šį statusą.

UNESCO Pasaulio paveldo konvencija – bene svarbiausia tarptautinė teisinė priemonė, remianti pasaulio kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimą. Šiandien 193 valstybės yra prisijungusios prie konvencijos.

Tai viena sėkmingiausių ir veiksmingiausių paveldo apsaugos ir tarptautinio bendradarbiavimo sistemų, vienijančių bendruomenę paveldo išsaugojimui. Vienas pamatinių konvencijos siekių – parodyti atsakingą solidarumą ir bendrą tautų atsakomybę, saugant išskirtines žmonijos vertybes ir kultūrinę patirtį.

Prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos prisijungusi šalis turi teisę įrašyti nacionalines vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai valstybei suteikia galimybę aktyviai dalyvauti tarptautiniuose kultūros paveldo srities bendradarbiavimo procesuose, teikti ir gauti ekspertinę pagalbą meno, mokslo ir technikos srityse, išskirtiniais atvejais – aplikuoti į finansinę paramą.

UNESCO pasaulio paveldo statusas – globaliu mastu galiojantis vardinis ir kokybinis ženklas, reiškiantis tarptautinį pripažinimą. Šios vertybės konkurencingiausios ir lankomiausios turistinės vietovės pasaulyje. Tai vienas iš reikšmingų reprezentacinių resursų prisidedančių prie šalies įvaizdžio formavimo.

Pasaulio paveldo vertybės taip pat svarbus ekonominis šalies išteklius, skatinantis atvykstamąjį turizmą, didinantis šalies patrauklumą, kultūrinį pažinimą, turintis neabejotiną ekonominę grąžą. Tai – vienas iš reikšmingų reprezentacinių resursų prisidedančių prie šalies įvaizdžio formavimo.

Tarptautinis pripažinimas skatina šalies gyventojų pasididžiavimą ir pagarbą nacionalinėmis vertybėms, ugdo visuomenės sąmoningumą, skatina pilietinį solidarumą siekti paveldo išsaugojimo, svarbaus dabarties bei ateities kartoms.

Didesnis supratimas ir atsakomybė lemia aukštesnį paveldo vertybių apsaugos ir išsaugojimo lygmenį.

Prieš pradedant svarstyti vertybės įrašymą į Pasaulio paveldo sąrašą, vyksta ilgas nominavimo procesas, trunkantis bent dvejus metus. Siūlymą įrašyti paveldo objektą gali teikti tik ta šalis, kurioje yra ši vertybė. Prieš pradedant nominavimo procesą vertybė turi patekti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą.

Šalis privalo parengti paraišką, kurioje remdamasi Pasaulio paveldo komiteto nustatytais atrankos kriterijais paaiškinami ir išdėstomi argumentai dėl vertybės įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą bei pateikiamas apsaugos ir valdymo priemonės bei planas. Ją teikia oficialios valdžios institucijos.

Parengta paraiška keliauja į Pasaulio paveldo centrą, kur yra peržiūrima ir patikrinama. Tinkami dokumentai perduodami patariamosioms organizacijoms: Tarptautinei gamtos apsaugos sąjungai (IUCN) ir Tarptautinei paminklų ir paveldo vietovių tarybai (ICOMOS). Jos atlieka vertinimą ir pateikia ataskaitą Pasaulio paveldo komitetui.

Pastarasis priima galutinį sprendimą dėl vertybės įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Tik labai kraštutiniais atvejais ir tik išbandžius visas apsaugos bei išsaugojimo priemones, vertybė yra išbraukiama iš Pasaulio paveldo sąrašo.

Nuo 1975 metų, tai nutiko tik tris kartus:

• 2007 m. – Arabų oriksų buveinė Omane
• 2009 m. – Dresdeno Elbės slėnis Vokietijoje
• 2021 m. – Liverpulis

Išbraukimą iš sąrašo lydi ilgi politiniai, diplomatiniai procesai, ekspertinės derybos su visomis suinteresuotomis šalimis, kadangi Pasaulio paveldo komitetas tikisi aktyvaus piliečių dalyvavimo saugant pasaulio paveldo objektus.

Pasaulio paveldo vertybės, kurioms gresia išnykimas ir sunaikinimas, įrašomos į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą (angl. List of World Heritage in Danger). Įtraukiant vertybę į šį sąrašą, siekiama atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į gamtos ar žmogaus sukeltą grėsmę bei paskatinti imtis skubių veiksmų jos apsaugojimui.

Vertybių įtraukimas į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą turi būti suvokiamas kaip speciali pagalbos sistema. Pasaulio paveldo komitetas drauge su valstybe parengia priemonių ir priežiūros planą, kuriuo siekiama ištaisyti esamą padėtį. Pagerėjus vertybės būklei, Pasaulio paveldo komitetas iš Pasaulio paveldo pavojuje sąrašo grąžinamas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šiuo metu 56 vertybėms iškilus išnykimo grėsmė.

Laimėjus pasaulio paveldo vietovės statusą jos teisinis reglamentavimas nepasikeitė. Tai reiškia, kad vertybė bus saugoma tokiais pačiais nacionaliniais teisės aktais kaip ir dabar. Paveldas – tai ne draudimai, o kuriama nekilnojamojo turto ir teritorijų pridėtinė vertė, t. y. vystymo potencialas. Unikalus vietos veidas – palanki terpė turizmui vystyti ir lėšoms pritraukti.

Netiesa. UNESCO organizacija finansavimo neskiria. Tai unikali galimybė pasinaudoti žinomu vardu ir tapti labiau matomais pasauliniu mastu. Šios paraiškos tikslas nėra tapti paramos gavėjais, o atverti naujas galimybes miestui tapti pridėtinės vertės kūrėju, būti atpažįstamais pasaulyje.

Išskirtinės, unikalų miesto veidą formuojančios architektūros dėka miestas jau tampa matomu ir atpažįstamu Europoje.

UNESCO ženklas – labiausiai atpažįstamas pasaulyje, todėl, tapus pasaulio paveldo vietove, atsiveria visiškai naujos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.

Miesto identiteto stiprinimas daro įtaką ir mums patiems – kai tave vertina kiti, mes patys imame didžiuotis ir jaustis vertesni.