Europos paveldo ženklas yra Europos Komisijos kuruojama iniciatyva, kuria siekiama populiarinti atrinktų paveldo vietų istorinę ir kultūrinę svarbą Europai bei Europos Sąjungai. Šiuo metu EHL vienija daugiau nei šešias dešimtis Europos paveldo vietovių visoje Europos Sąjungoje. 

Kaunas buvo laikinąja Lietuvos sostine 1919–1940 m. ir per šiuos dešimtmečius išgyveno tikrą statybų bumą, lėmusį unikalios modernizmo architektūros atsiradimą. Kaunas dažnai vadinamas „gyvuoju šio architektūros stiliaus muziejumi“.

Kauno modernizmas atspindi įvairių tarptautinių įtakų, įskaitant Bauhauzą, Art Deco ir konstruktyvizmą, mišinį su ryškiu lietuvišku atspalviu. Kauno architektai nebijojo eksperimentuoti, todėl  čia sukurti vieni novatoriškiausių ir kūrybiškiausių to laikmečio projektų.

Kaune yra daugiau nei 6 tūkst. tarpukario laikotarpio pastatų, todėl tai viena didžiausių modernizmo architektūros kolekcijų Europoje. Pasivaikščiojimas po Kauną – tarsi žingsnis atgal į XX a. pradžią.

Daugelyje Kauno modernistinių pastatų vyrauja Art Deco stiliaus elementai, tačiau jie papildyti tradiciniais lietuviškais motyvais ir simboliais, sukuriama unikali stilių sintezė, kurianti miesto savitumą ir unikalumą.

Kauno modernistinių pastatų architektūrą pamėgo kino kūrėjai: Kauno Naujamiestis ir Žaliakalnis tapo įvairių filmų fonu ar pagrindine filmavimo aikštele.