Modernistinio Kauno namai | modernist.kaunas.lt

IV Kriterijus

Modernistinis Kaunas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pagal IV kriterijų. Modernistinis Kaunas yra išskirtinis istorinio miesto centro, patyrusio sparčią urbanizaciją ir modernizaciją būnant laikinąja sostine (1919–1939), pavyzdys, atspindintis skirtingas vietos gyventojų vertybes ir siekius kurti modernų miestą, vedamus pokario optimistinio tikėjimo nepriklausoma ateitimi neramioje XX a. pradžios Europoje, kuomet vyko valstybių sienų kaita.

Pilietinės iniciatyvos dėka, laipsniškas Kauno miesto vystymasis, grįstas pagarba susiklosčiusiam urbanistiniam kontekstui bei gamtinei aplinkai, suformavo išskirtinį miesto kraštovaizdį ir vietinę modernios architektūros kalbą, kuri tenkino augančios gyventojų bendruomenės poreikius bei atspindėjo miesto gyvenimo modernizaciją XX amžiuje. Tai yra išskirtinis žmonių tikėjimo ateitimi ir jų gebėjimo kūrybiškai veikti sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis liudijimas.

Atributai

Atributai – neatskiriamos vietos ar daikto savybės, be kurių jis negali egzistuoti ar būti įsivaizduojamas.

Kauno modernizmas įkūnija materialųjį paveldą ir istoriškai susiformavusias kultūrines, socialines veiklas, iniciatyvas įkvėptas Tarpukario palikimo, kurios išryškina modernistinio Kauno unikalumą.

Pasaulis pripažino net penkis Kauno atributus:

Tai planinė struktūra, istorinės gatvių trasos, aikštės, panoramos, užstatymo bruožai ir tipai. Modernizmo pastatų integravimas į XIX a. gatvių tinklą bei miesto-sodo priemiesčio suformavimas.

Vertingieji elementai visa apimtimi – modernistiniai pastatai, jų įvairovė Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijose.

Kauno unikalus reljefas ir želdynai, žemutinės bei aukštutinės Nemuno terasos, šlaitai.

Nacionalinės šventės, festivaliai, programos ir kultūriniai renginiai, atminimo ženklai ir čia gyvenusios asmenybės.

Abi UNESCO teritorijos turėjo savo funkcijas: Naujamiestis – administracinis ir kultūros centras, o Žaliakalnis funkcionavo kaip gyvenamasis, laisvalaikio ir sporto rajonas. Išskirtinės vertės pastatai išlaikė pagrindines ar artimas funkcijas.

NAUJAMIESČIO VEIDAI

Centrinis Naujamiestis

Tarp 1919 ir 1939 metų susikūręs administracinis ir kultūrinis centras, kuris evoliucionavo iš XIX a. pamatų. Jis pelnytai gali būti laikomas Laikinosios sostinės branduoliu. Čia buvo sprendžiami administraciniai, apgyvendinimo, naujai sukurtos valstybės vietų įamžinimo klausimai. Visa tai vyko ne naujoje teritorijoje, o jau esamame carinės tvirtovės, suplanuotų gatvių tinkle ir nedidelių pastatų aplinkoje.

Gyvenamasis Naujamiestis

Tarpukariu iškilęs aukštosios ir viduriniosios klasės kvartalas. Centrinį naujamiestį apsupo – V. Putvinskio g. ir K. Būgos gatvėse – nauji gyvenamieji namai, skirti kaimiškų šaknų turintiems naujiesiems Kauno gyventojams, kurie sudarė tuometinės valstybės kūrimo elitą.

Pramoninis Naujamiestis

Kvartalas tarp Nemuno ir Kauno geležinkelio stoties. Egzistuojantis industrinis palikimas buvo integruojamas su naujai kuriamais maisto, metalo ir kitų pramonės šakų fabrikais. Tai zona, kuri neatsiejama nuo naujai kuriamos valstybės ekonominės galios vystymo. Jau 1937 m. Kaune įsikūrusi pramonė sudarė 40 proc. visos šalies pramoninės jėgos.

MAŽIEJI KVARTALAI

Miesto-sodo teritorijos

Minties ir Gėlių ratų išskirtinumas – pusiau įgyvendintas šešiakampis gatvių ir takų tinklas bei jame išsidėstę skirtingų istorinių stilių pastatai su eksterjerus puošiančiais tautiniais elementais bei žalumos oazėmis. Tarpukariu čia kilo mažiau pasiturintiems gyventojams skirti bendrabučiai ir savivaldybės nuomojami medinukai, politikų, advokatų ir artistų miesto vilos, 2 ar 3 aukštų namai, suskirstyti į 2–6 kambarių butus.

Kauko rajonas

1920–1940 metais teritorijoje tarp pietinės Ąžuolyno parko dalies ir Aukštaičių gatvės susiformavo karininkijos bei inteligentijos gyvenamasis rajonas. Buvusioje tvirtovės esplanados teritorijoje pastatyti 109 namai, įrengti visuomenei svarbūs objektai – Žaliakalnio vandentiekio stotis, Kauko laiptai ir alėja bei Petro Vileišio aikštė. Joje vykdavo oficialūs renginiai ir mišios, susibūrimai, Lietuvos nacionalinės dainų šventės.

Prestižinis Perkūno rajonas

Aukštesnės klasės gyvenamasis rajonas, besiribojantis su Perkūno alėja ir Vaižganto gatvėmis, įskaitant Kauno radijo stotį, Vytauto parką. Šlaitų įrėmintą iškyšulį papuošė modernistinės vilos, iš kurių atsivėrė vaizdinga Naujamiesčio panorama. Šis kvartalas tarpukariu įkūnijo tautos stabilumo ir modernėjimo siekį.

Ąžuolyno parkas ir Sporto kompleksas

Didžiausia ąžuolų giria Europoje, Parodos kalnas, Adomo Mickevičiaus ir Dainų slėniai bei tarpukariu suformuoti ir iki šiol išlikę sveikatingumo kompleksai. Fizinis lavinimas ir įvairių sporto sričių plėtra buvo aktyviai skatinama nacionaliniu lygmeniu kaip moderniai visuomenei būdingas požymis. Tai liudija ir architektūriškai vertingas paveldas – legendinė Kauno halė, Fizinės kultūros rūmai (Lietuvos sporto universitetas) bei čia pat iškilęs nacionalinis stadionas.

Tyrimų laboratorija

Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos kompleksas – laikomas vienu autentiškiausių tarpukario architektūros ženklų. 12 pastatų kompleksas garsėjo ne tik dėl moderniausios techninės įrangos Baltijos šalyse, bet ir dėl stilingos funkcionalistinės architektūros. Iki šių dienų išlikusi pagrindinė laboratorija, buvusi administracija, telefono stotis ir apsaugos darbuotojo patalpos bei pramonės dirbtuvių patalpos.