Europos Paveldo Ženklas

EHL priartina bendrą Europos istoriją prie visų Europos piliečių per paveldo objektus, kurie reikšmingai prisidėjo prie Europos kūrimosi.

44 Kauno modernistiniai pastatai pripažinti kaip išskirtiniausieji stiliaus atstovai. Jie, kaip ir daugelis kitų modernistinės architektūros grynuolių, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nepaisant to,  tai dvi visiškai skirtingos iniciatyvos: EHL, skirtingai nei UNESCO, įgyvendinama Europos komisijos, o jos pagrindinis siekis – stiprinti europietišką tapatybę.
www.modernist.kaunas.lt
Kauno centrinio pašto rūmai (dabar – Nacionalinis architektūros institutas)1930 m., architektas Feliksas VizbarasLaisvės al. 102
www.modernist.kaunas.lt
Vytauto Didžiojo karo ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai1921–1936 m., architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis ReisonasK. Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. 55
www.modernist.kaunas.lt
Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniai rūmai1931–1937 m., architektas Stasys KudokasA. Mickevičiaus g. 19
www.modernist.kaunas.lt
Valstybinės taupomosios kasos (dabar – Kauno miesto savivaldybės administracija)1938–1940 m., architektai Arnas Funkas, Adolfas Lukošatis, Bronius ElsbergasLaisvės al. 96
www.modernist.kaunas.lt
Kauno apskrities savivaldybės rūmai (dabar – Kauno apskrities policijos komisariatas)1933 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisVytauto pr. 91
www.modernist.kaunas.lt
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabar – Kauno Ąžuolyno bibliotekos skyriai)1938 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisK. Donelaičio g. 8
www.modernist.kaunas.lt
Žaliakalnio funikulierius1931 m., projektą parengė „Curt Rudolph Transportanlagen“, naujus 1937 m. suprojektavo inžinierius Napoleonas Daukas-DobkevičiusAušros g. 6
www.modernist.kaunas.lt
„Pažangos“ bendrovės rūmai1934 m., architektas Feliksas VizbarasLaisvės al. 53
www.modernist.kaunas.lt
Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai1933 m., architektas Vladimiras DubeneckisA. Mickevičiaus g. 9
www.modernist.kaunas.lt
Kauno Žemės banko pastatas (dabar – KTU centriniai rūmai)1935 m., architektas Karolis ReisonasK. Donelaičio g. 73
www.modernist.kaunas.lt
„Pienocentro“ bendrovės biuras1934 m., architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Karolis ReisonasLaisvės al. 55
www.modernist.kaunas.lt
Kūno kultūros akademijos rūmai (dabar – Lietuvos sporto universitetas)1934 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisSporto g. 6
www.modernist.kaunas.lt
Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso sporto halė1939 m., inžinierius Anatolijus RozenbliumasPerkūno al. 5
www.modernist.kaunas.lt
Kino teatras „Romuva“1940 m. architektas Nikolajus MačiulskisLaisvės al. 54
www.modernist.kaunas.lt
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia1933–2004 m., architektas Karolis ReisonasŽemaičių g. 31A
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs Bero Goldbergo gyvenamasis namas (dabar – privatus)1937 m., architektas Volfas BrūnasV. Putvinskio g. 52
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs gydytojos Nadieždos Nagornienės namas (dabar – privatus)1934 m., Adolfas NetyksaV. Putvinskio g. 54
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs advokato Kazimiero Škėmos namas (dabar – privatus)1933 m., architektai Bronius Elsbergas, Klaudijus Dušauskas-DužV. Putvinskio g. 60
www.modernist.kaunas.lt
Pastatų komplekso dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas (dabar – A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus)1928 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisV. Putvinskio g. 64
www.modernist.kaunas.lt
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia1938 m., architektai Algirdas Šalkauskis, Adolfas Netyksa, Pranas MarkūnasA. Juozapavičiaus pr. 60
www.modernist.kaunas.lt
„Tulpė“ kooperatyvo namas (dabar – privatus)1926 m, inžinierius Antanas MacijauskasA. Mickevičiaus g. 15
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs Prano Gudavičiaus ir Aleksandros Iljinienės namas1933 m. architektas Arnas FunkasK. Donelaičio g. 19
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs Burmistro Jono Vileišio namas (dabar – privatus)1930 m., architektas Aleksandras GordevičiusV. Putvinskio g. 68
www.modernist.kaunas.lt
Buvusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio vila (dabar – Kauno dailės gimnazija)1933 m., architektas Feliksas VizbarasDainavos g. 1
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs rangovo Miko Grodzenskio namas (dabar – privatus)1929 m., architektai Edmundas Frykas, Mikas GrodzenskisK. Donelaičio g. 17
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs inžinieriaus Antano Gravrogko namas (dabar – privatus)1932 m., architektas Edmundas FrykasV. Putvinskio 70
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs verslininkų Mozės ir Malkos Chaimsonų namas (dabar – privatus)1930–1931 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisMaironio g. 13
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs Vinco ir Onos Tercijonų namas (dabar – privatus)1936 m., architektas Bronius ElsbergasV. Putvinskio g. 72
www.modernist.kaunas.lt
Gydytojų Paulinos Kalvaitytės ir Vlado Lašo namas (dabar – privatus)1933 m., architektas Stasys KudokasLaisvės al. 3
www.modernist.kaunas.lt
Verslininkės Minos Kotkauskienės namas (dabar – privatus)1930 m., Bronius ElsbergasLaisvės al. 69
www.modernist.kaunas.lt
Taubės-Fiegės Elšteinienės namas (dabar – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo būstinė)1935 m., architektai Leiba Zimanas, Izaokas TrakmanasL. Sapiegos g. 4
www.modernist.kaunas.lt
Elijošiaus Šneiderio namas (dabar – privatus)1938 m., architektas Stasys KudokasVaidilutės g. 3
www.modernist.kaunas.lt
Česlovo Pacevičiaus vila (dabar – privatus)1934 m., architektas Vsevolodas KopylovasVydūno al. 59
www.modernist.kaunas.lt
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas (dabar – privatus)1930 m., architektas Vladimiras DubeneckisVytauto pr. 30
www.modernist.kaunas.lt
Bendrovės „Butas“ daugiabutis (dabar – privatus)1932 m., architektas Jonas KriščiukaitisTrakų g. 5
www.modernist.kaunas.lt
Aleksoto funikulierius1935 m., įrangą pagamino ir sumontavo bendrovė „THEODOR BELL und Cie“Amerikos Lietuvių g. 6
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs Antano Gylio ligoninės pastatas (dabar – privatus)1933 m., architektas Leonas RitasV. Putvinskio g. 62
www.modernist.kaunas.lt
Šančių gimnazija (dabar – KTU Vaižganto progimnazija)1938 m., architektas Stasys KudokasSkuodo g. 27
www.modernist.kaunas.lt
„Pasakos“ kino teatras (dabar – pramogų ir laisvalaikio centras „Nautilus“)1939–1940 m., architektai Jokūbas Rabinavičius, Juozas SegalauskasSavanorių pr. 124
www.modernist.kaunas.lt
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas (dabar – Kauno menininkų namai)1930 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisV. Putvinskio g. 56
www.modernist.kaunas.lt
Architekto Stasio Kudoko namas1938 m., architektas Stasys KudokasV. Mykolaičio-Putino g. 11
www.modernist.kaunas.lt
Ginklavimo Valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso Tyrimų laboratorija (dabar – Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijų fakultetas)1933–1935 m., architektas Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisRadvilėnų pl. 19
www.modernist.kaunas.lt
Buvęs verslininko Jono Lapėno namas (dabar – privatus)1932 m., architektas Feliksas VizbarasKęstučio g. 38
www.modernist.kaunas.lt
Pradžios mokykla (dabar – Jono Jablonskio gimnazija)1930–1931 m., architektas Antanas JokimasAušros g. 3
2015–2017 m. Ruošiama ir pateikiama preliminari Kauno modernizmo architektūros paraiška
2018 m. Pradedama rengti oficialią paraišką Kauno modernizmo įrašymui į Pasaulio paveldo sąrašą
2019 m. Tarptautinis modernizmo miestų forumas. Paraiškos pristatymas užsienio ekspertams
2021 m. Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pristatyta galutinė paraiškos versija
2022 m. Pasaulio paveldo centras pateikia valstybei bei Pasaulio paveldo centrui tarpinį nominacinės bylos įvertinimą
2023 m. Rugsėjo 18 d. – Kaunas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.